Nė periudhėn e kalimit nga antikiteti i vonė nė mesjetėn e herėshme, skulptura vjen duke u zbehur deri nė mohim tė plotė nga estetika bizantine, ndėrsa arti i pikturės gjeti shprehjen mė tė lartė artistike. Zhvillim mė tė madh mori sidomos piktura murore brenda tempujve kristiane. Kishat u mbushėn me afreske dhe ikona qė u nėnshtroheshin plotėsisht kanoneve tė rrepta tė metropolit. Autorėt nuk i firmosnin veprat nė atė periudhė, prandaj gjithė ajo krijimtari mbetet ende anonime. Tani nė Shqipėri ruhen pak gjurmė nga krijimtaria mė e herėshme, vetėm disa fragmente. Fatkeqėsisht njė pjesė e tyre u dėmtua gjatė luftės kundėr fesė qė u bė nė regjimin komunist (1967), duke zhdukur kėshtu vepra me vlera tė rralla pėr kulturėn dhe historinė kombtare. Nė ato pak fragmente qė ruhen ndihen ndikime tė stileve perėndimore (Kisha e Rubikut 1272), si dhe lindore (Vau i Dejės shek. XIV-tė) tė artit bizantin. Ikonat e shumta si dhe minaturat nė kodikė tė Beratit dhe tė Vlorės (shek. XI-XIV-te) janė me vlera artistike dhe i pėrkasin periudhės sė zhvillimit tė artit bizantin nė Shqipėri.