PearL AdMiniStRaToR GloBaL
Numri i postimeve : 2486 Location : Ne Boten E Lumturise Registration date : 29/08/2007
| Titulli: Van Gogh Tue Oct 02, 2007 6:47 pm | |
| Njė artist qė lėkundet mes fesė, pikturės, dashurisė dhe ēmendurisė. Njė jetė nė zgrip tė varfėrisė dhe njė vdekje e papritur e mbetur mister, pėr tu vulosur me pėrjetėsi veprat e tij absolutisht tė pėrsosura Kur flitet pėr Van Gogh, nuk mund tė mos flitet edhe pėr dikotominė gjeni-ēmenduri, mishėruar mė sė miri nė kėtė motor tė pikturės origjinale, unike. Ekzistojnė mijėra hipoteza sėmundjeje. Ata qė bazohen nė biografi flasin pėr njė lloj sėmundjeje veneriane, ose pėr sifilizin tė trashėguar nga i ati, ose pėr skizofreni, depresion etj. Ata qė bazohen nė artin e tij, shohin nė pikturat e tij karakteristika tė pėrbashkėta me mijėra pacientė tė tjerė qė vuajnė nga sėmundje tė trurit. Me mjetet aktuale ēdo supozim ėshtė i mundur, por asnjė nuk mund tė jetė absolutisht i vėrtetė. Ajo qė na lejohet tė themi ėshtė se arti i Van Gogh-ut ėshtė ndriēues dhe figura e tij e dobėt, e vogėl dhe vetmuar shpaloset nė njė realitet gjigant dhe tė fuqishėm nė historinė e artit dhe tė ndjenjave njerėzore. Van Gogh lindi nė Groot-Zundert, njė fshat holandez, mė 30 mars 1853, nga martesa e Theodorus van Gogh, pastor protestant, dhe Anna Cornelia-s. Ishte i pari i gjashtė vėllezėrve, pas vdekjes pa vdekjes sė tė parėlindurit tė familjes, qė mbante gjithashtu emrin e tij dhe qė vdiq pas lindjes ekzaktėsisht njė vit para tij. Vincent do tė kujtojė gjithmonė varrin pas shtėpisė, mbi tė cilin shihte tė shkruar emrin e tij. Ai ka pasur njė fėmijėri tė trazuar edhe pėr shkak tė shetėsimeve tė herėpashershme tė prindėrve tė tij dhe jeta e tij ngjan njė ecjeje plor disfata ekzistenciale dhe sociale. Nė vitin 1857 lindi vėllai Theodorus, i thirrur shkurt Theo, qė do tė kishte njė rėndėsi shumė tė madhe nė jetėn e tij. I endur nėpėr Evropė Nga viti 1861 deri nė 1868-ėn frekuenton shkollėn e vendit tė tij dhe pastaj kolegjin e Zevenvergen, ku mėson frėngjishten, anglishten, gjermanishten dhe artin e vizatimit. Nė vitin 1869 fillon tė punojė nė njė dyqan arti nė Aja, i themeluar nga xhaxhai i tij po me emrin Vincent. Kohėn e lirė e kalon duke lexuar dhe duke vizituar muze, fillon njė korrespondencė me vėllain e tij Theo dhe kalon pushimet tek prindėrit nė vendin e tij tė lindjes. Vitet qė pasojnė shėnojnė pėr Van Gogh njė udhėtim tė vazhdueshėm nga njė filial nė tjetrin nė dyqanin e artit tė xhaxhait, transferime qė do ta ēojnė nė Bruksel, Londėr e Paris. Njė nga punimet e tij mė tė rėndėsishme ėshtė edhe Kafja e natės. Predikues mes minatorėve Nė 1876-ėn e lė punėn pėrfundimisht dhe niset nė njė vend afėr Londrės, nė Ramsgate, ku punon si mėsues i pėrkohshėm, duke marrė si shpėrblim vetėm ushqim dhe strehim. Bėhet edhe ndihmės predikues dhe gjithmonė e mė shumė dėshiron qė tia dedikojė jetėn fesė, por gjatė njė vizitė tek prindėrit e tij kėta tė fundit ngelen tė tronditur nga kushtet nė tė cilat jetonte i biri dhe nuk duan qė ai tė niset sėrish pėr nė Londėr. Xhaxhai Vincent i gjen njė tjetėr punė, kėsaj radhe si shitės nė njė librari tė Dordrecht-it. Van Gogh fillon tė jetojė sėrish vetėm, frekuenton kihen e vendit dhe pėrkthen pjesė nga Bibla. E bind tė atin qė ta lejojė tė frekuentojė njė shkollė pėr predikues, por shumė shpejt i ndėrpret studimet, tė cilat u bėnė shumė tė vėshtira pėr tė. E megjithatė, nė 1879-ėn punon si predikues nė minierat e karbonit nė Ėasmes tė Borinage-s, ku realizon edhe skicat e para. Jeton nė njė varfėri tė skajshme dhe shqetėsohet pėr kushtet nė tė cilat punojė minatorėt, tė cilėt pėrpiqet ti ndihmojė me aq sa mundet. Por ky veprim shkakton pakėnaqėsi tek punėdhėnėsit e tij qė e pushojnė nga puna duke e konsideruar tė papėrshtatshėm dhe duke e privuar nga talenti i tij. Van Gogh vazhdon tė ndjekė prirjen e tij pa marrė asnjė kompensim. Jeton nė kushte tė vėshtira dhe vazhdon tė lexojė dhe tė vizatojė. Nė kėtė periudhė duhet tė kenė filluar krizat qė do tė shėnonin tė ardhmen e tij. Vėllai Theo e kritikon pėr mėnyrėn se si ėshtė katandisur jeta e rij dhe Vincenti i ndėrpret marrėdhėniet me tė, pėr ti rifilluar sėrish pas njė viti. Egoist pėr dashuri Theo e ndihmon financiarisht dhe e nxit tė vazhdojė me pikturėn. Kėshtu, Vincent shkon nė Bruksel dhe frekuenton shkollėn e artit, ku njihet me shumė piktorė dhe duke u bėrė nė vitin 1880 mik i piktorit Anton van Rappard. Nė kėtė periudhė realizon kopje tė veprave tė Jean-Franēois Millet. Nė vitin 1881 dashurohet me kushėrirėn Kate, vejushė prej pak kohėsh dhe me njė fėmijė, po pa arritur tė ketė njė lidhje me tė. Pas njė kėrkese pėr martesė, ai merr refuzimin e saj. I dėshpėruar Van Gogh djeg njėrėn dorė nė flakėn e njė llambe duke kėrkuar tė tregojė forcėn e dashurisė sė tij. Duke refuzuar edhe njė herė tjetėr njė ndihmė ekonomike nga prindėrit e tij, Van Gogh riniset pėr nė Aja, ku merr leksione pikture nga piktori Anton Mauve, por edhe me tė marrėdhėniet shkatėrrohen, sepse Vincent nuk kishte dėshirė tė punonte me gips Rikthim nė shtėpi Nė kėtė periudhė Vincent njeh njė prostitutė rrobalarėse tė alkoolizuar, Sien Hoornik (qė do tė jetė edhe modelja e tij) dhe shkon tė jetojė me tė dhe me djalin e saj. Shėndeti i saj fillon ti hapė probleme dhe nė kėtė periudhė sėmuret nga gonorea. Lidhja e tyre mbizotėrohet nga dehjet emocionale tė tė riut Vincent, i cili pėr shkak tė egėrsisė sė jetės sė tij do tė mbetet gjithmonė i ngurtėsuar nė mes tė ēmendurisė dhe dashurisė mė tė pastėr. Nga ky pasion i parė do tė mbetet piktura e mrekullueshme "Sorroė". Xhaxhi i tij bėn njė porosi pėr njėzet piktura peizazhesh. Kjo do tė jetė vetmja punė e tij me porosi. Fillon tė pikturojė me ngjyra vaji peizazhe dhe portrete, kurse vėllai i tij i paguan materialet. Dėshironte tė martohej me Sien-ėn, por familja e frenon dhe Vincent merr vendimin e dhimbshėm pėr tu ndarė me tė pas njė viti bashkėjetesė. Nga viti 1883 deri nė 1885 jeton me prindėrit nė Nuenen dhe nė harkun e kėtyre viteve pikturon dyqind tablo, kujdeset me shumė dashuri pėr tė ėmėn, e cila kishte thyer njėrėn kėmbė dhe merr leksione muzike dhe kantoje, sepse mendon se ekziston njė lidhje midis ngjyrės dhe muzikės. Sajon njė atelie nė njė ahur tė shtėpisė-famulli tė babait tė tij, i cili vdes nga njė goditje apopleksike mė 26 mars 1885. Nė kėtė kohė pikturon Ngrėnėsit e patateve. Parisi dhe piktorėt e "Petit Boulevard" Viti tjetėr e gjen Van Gogh tė sėmurė rėndė pėr shkak tė mosushqyerjes dhe duhanit. Ndėrkohė nuk e ndėrpret pėr asnjė moment leximin leksionet e pikturės. Njė agjent shitjesh i blen njė seri pikturash, por shet vetėm njėrėn prej tyre pėr disa qindarka, duke i hedhur tė tjerat nė zjarr. Nė Paris lidh miqėsi me Paul Gauguin, dhe bashkė me tė e me Henri de Toulouse-Lautrec e ad Emile Bernard themelojnė tė ashtuquajturin grupin e Piktorėve tė Petit-Boulevard, pėr tu dalluar nga grupi i piktorėve tė Grand-Boulevard (Claude Monet, Alfred Sisley, Camille Pissarro, Edgar Degas, Georges-Pierre Seurat), qė pėrfaqėsoheshin nė galerinė e Theo-s. Ngjyrat e Arles-it Mė pas i duhet tė lėrė Parisin dhe tė transferohet nė Arles, ku gjen njė shtėpi dhe vendos tė pikturojė fasadat e verdha. Nė qytetin francez pikturon mes tė tjerash disa prej kryeveprave tė tij kryesore qė karakterizohen nga ngjyra tė shndritshme plot jetė ndėr tė cilat Vazoja me 12 luledielli, Ura e Langlois, Kafja e natės dhe Shtėpia e verdhė. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė Arles ndodh njė nga episodet mė tė diskutuara dhe dramatike tė jetės sė Van Gogh. Natėn e 23 dhjetorit piktori pret veshin e majtė dhe e ēon nė njė shtėpi publike, pėr tia dhuruar njė prostitute me tė cilėn ishte dashuruar. Ndėrkohė shtrohet nė spital me diagnozėn e epilepsisė, alkoolizmit dhe skizofrenisė dhe pikturon Autoportretin me veshin e fashuar. Qė nga ai moment Van Gogh do tė ketė gjithmonė e mė shumė kriza haluēinacionesh dhe do tė shtrohet herė pas here nė spital pėr tu kuruar nga sėmundjet mendore. Nė kėtė periudhė pikturon Iris dhe Pemėt e qiparisit. Pas krizės sė fundit kurohet nė maj tė 1890-ės nė Auvers-sur-Olse. Kėtu njihet me mjekun-piktor qė e kuron, Paul Gachet, tė cilin e portretizon nė njė pikturė shumė tė famshme. Pikturat e kėsaj periudhe pėrshkohen nga njė ndjenjė e fortė depresioni. Ndjeshmėria e tij e lė tė plagosur pas ēdo vėshtrimi dhe komenti, qė njerėzit nuk ua kursejnė kurrė personave tė ēuditshėm. Goditje fatale Mė 27 korrik 1890 shkon tek ēifti i pronarėve tė hanit ku jetonte. Ndihej shumė keq dhe u tregon se ishte qėlluar me njė revolver nga njė fshat aty pranė varrezave nė Auvers-sur-Oise, ndėrsa pikturonte veprėn e tij tė fundit. Vdiq mė 29 korrik dhe u varros njė ditė mė pas nė po atė varrezė ku u qėllua. Nė funeralin e tij ishin tė pranishėm i vėllai Theo, doktor Gachet dhe shumė artisė. Arkivoli mbulohet i gjithi me luledielli. Pak muaj mė pas, mė 25 janar 1891, vdiq i vetėvrarė edhe i vėllai, Theo.
| |
|
unknown AneTaR HeRo
Numri i postimeve : 242 Registration date : 27/11/2007
| Titulli: Van Gogh Tue Jan 22, 2008 7:24 pm | |
| Van Gogh eshte Artist modern. Edhe ky shume bukur pikturon, por sa here qe shikoj kete emer me kujtohet Hugo van der Goes (edhe ay ka pikturuar shume bukur), nje artist i vjeter se Van Gogh. | |
|
monica I/E Respektuar
Numri i postimeve : 125 Registration date : 23/01/2008
| Titulli: Van Gogh "la terraza" Fri Feb 08, 2008 7:13 am | |
| | |
|
monica I/E Respektuar
Numri i postimeve : 125 Registration date : 23/01/2008
| Titulli: Van Gogh "Starry Night" Fri Feb 08, 2008 7:15 am | |
| e famshmja nga pikturat e Van Gogh--"Starry Night" | |
|
ElEni AneTaR HeRo
Numri i postimeve : 310 Age : 39 Registration date : 28/12/2007
| Titulli: Re: Van Gogh Wed Feb 13, 2008 7:51 pm | |
| | |
|