Tė martohesh apo jo - Tendencat e familjes nė Evropė
Bashkėjetesa e ēiftit pa celebrim ka qenė pėrpara pesėdhjetė vjetėsh e paimagjinueshme nė Evropė. Nė disa vende madje njė gjė e tillė ndiqej penalisht, ndėrsa nė gjuhėn e popullit ajo konsiderohej si "njė martesė e egėr". "Po-ja" tradicionale nė publik pėr pranimin e njėri-tjetrit nė kohė tė mira dhe tė vėshtira e pėr tė gjithė jetėn, ėshtė bėrė tashmė diēka e rrallė nė Evropė. Kuota e martesave ėshtė nė rėnie, ndėrsa ėshtė gjithnjė nė rritje kuota e divorseve. Kjo tendencė ka nisur nė vitet gjashtėdhjetė nė vendet skandinave dhe nė vendet evropiano-lindore, ndėrkohė qė qysh pas fundit tė viteve tetėdhjetė dhe me ndryshimin e sistemit politik njė frymė e tillė ka pėrfshirė edhe vendet e Evropės Lindore.
************************************************************
Ndėrkohė janė shfaqur forma tė reja tė bashkėjetesės duke u shoqėruar edhe me njė terminologji krejtėsisht tė re: "Ne jemi njė familje e pėrzier", thotė Stefani. Ose mė saktė, kjo ėshtė njė patchwork, familje gjermano-franceze (fėmijėt kanė prindėr tė ndryshėm). Shoqja e tij, Katrina ishte 24 vjeē dhe kishte dy fėmijė, kur u njoh me Stefanin verėn e kaluar gjatė Kampionatit Botėror tė Futbollit. Nėse i pyet ata: a do tė martoheni, pėrgjigja ėshtė, nuk e pėrjashtojmė kėtė mundėsi: "Po, ne do tė martohemi, me siguri qė kėshtu ėshtė mė mirė. Por kėtė nuk do ta bėjmė tani. Le tė kalojė njėherė njė farė kohe, ndoshta dikur do tė martohemi", thotė Stefani. Fillimisht do ta provojmė, nėse shkojmė me njėri-tjetrin, thonė ata: E pikėrisht kjo ėshtė njė ndėr arėsyet mė tė shpeshta nė Evropė pėr bashkėjetesėn pa celebrim. Familje tė pėrziera si kjo e Stefanit nuk ekzistojnė nė tė gjitha vendet e Evropės njėlloj dhe prej njė kohe tė gjatė.
**********************************************************
Sociologu i familjes, Jozef Brydel (Josef Brüdel) ka hulumtuar forma tė ndryshme tė jetesės nė Evropė. Sipas tij me vetėdije tė plotė pėr njė martesė pa celebrim vendosin ēiftet nė Francė dhe nė vendet skandinave, por kjo nuk ndodh kėshtu nė vendet evropiano-jugore si nė Itali, Spanjė apo Portugali. Nė bazė tė njė analize mbi orientimin e tė rinjve ndaj vlerave nė Gjermani arrin nė konkluzionin, se familja nė Gjermani ėshtė ende nė modė. Gati dy tė tretat e tė rinjve dėshirojnė njė familje me fėmijė. Familja ėshtė njė bazė e qėndrueshme pėr tė ardhmen e pasigurtė. "Ka dallim nė ndjenjė nėse je ose jo e martuar. Sepse pėrmes martesės e ke mėse tė qartė si e bardha nė tė zezė qė i pėrket njėri-tjetrit", thotė Juta. Ajo dhe partneri i saj nga bashkėjetesa pa celebrim vendosėn tė bėjnė celebrimin qėkurse u sinjalizua ardhja nė jetė e njė fėmije. Vajza Karen ėshtė sot dy vjeē dhe krahas nėnės e babait ajo ka edhe gjyshe e gjysh, tė cilėt thonė: "Ne tė dy jemi martuar dhe tani kemi festuar martesėn e artė, pra 50 vjetorin e martesės."
*********************************************************
Njė ēift qė bashkėjeton qysh prej 50 vjetėsh, pėr gjyshen e Karenit e rėndėsishme nė kėtė mes ėshtė: "Qė ne i pėrmbahemi kėsaj dhe pėrpiqemi tė pėrballojmė kohėt e vėshtira pa u larguar prej njėri-tjetrit. Kur ke fėmijė ėshtė e rėndėsishme, qė ata tė kenė njė strehė tė sigurtė." Nėna, babai, tė martuar dhe mesatarisht dy fėmijė, ky vazhdon tė jetė imazhi i familjes tradicionale nė Evropė. Nė Gjermani p.sh. mbi 70 pėrqind e prindėrve vendosin tė bėjnė celebrimin. Sipas vendit varion edhe numri i fėmijėve, nė Spanjė tendenca ėshtė pėr njė fėmijė, nė Francė apo nė Irlandė preferohen nga dy deri nė tre fėmijė.