Psikologjia evolucionore
Psikologjia evolucionore ėshtė pėrdorur vitet e fundit pėr tė shpjeguar gjithēka; qė nga sjelljet e myshterinjve nė treg, teorinė e lėvrimit tė punėve, tėrheqjeve seksuale, ndarjes, luftės, futbollit, biles edhe tė asaj qė mendohet tė jetė njė prirje e mashkullit pėr tė pėrdhunuar.
Sipas kėsaj teorie, njerėzit e hershėm tė cilėt kopjonin sjelljet e tė tjerėve kishin prirje tė jetonin mė gjatė dhe si rrjedhim kishin gjasa tė riprodhoheshin mė tepėr dhe tu pėrcillnin sjelljet e tyre brezave tė rinj. Ata qė nuk kopjonin sjelljet e tė tjerėve, u zhdukėn.
Sipas po kėsaj teorie, njerėzit hanė shumė pasi nė kohėn kur banonim akoma nė shpella, nuk mund ta dinim se kur do tė na qėllonte tė hanim pėrsėri. Dhjami i vėnė ushqente trupin gjatė periudhave kur ishte e vėshtirė tė gjeje ushqim. Ndoshta Neandertalėt mundnin tė llogaritnin kaloritė por kjo i bėri ato tė shfaroseshin pėrgjatė periudhave tė urisė, pasi nuk arrinin tė vinin dhjamin e nevojshėm pėr tė pėrballuar kėto periudha.
Po sipas psikologjisė evolucionore, parapėrlqyerja e femrave tė sotme pėr meshkujt e bėshėm i ka rrėnjėt tek njeriu i hershėm ku njė mashkull i bėshėm pėrbėnte njė shans tė mirė pėr tė arritur para sė gjithash nė njė mbarėsim dhe pastaj qė pasardhėsi tė ishte i shėndetshėm.
Autori i njė libri tė mbėshtetur nė kėtė teori e qė ėshtė bėrė i famshėm nė SHBA, Terry Burnham i Shkollės sė Tregtisė nė Harvard shkruan: "Tė lashta dhe egoiste si ē“janė, gjenet tona ndikojnė tėrė kohės tek ne nė mėnyra tė ndryshme."
Por kundėr pėrfundimeve tė nxjerra nga psikologjia evolucionore janė vėnė disa psikologė amerikanė dhe britanikė tė cilėt janė tė mendimit qė sjellja e njeriut ėshtė mė e ndėrlikuar se evolucioni dhe rezulton nė njė pėrzierje biollogjike, mjedisi, kulture, tė mėsuari, zgjedhjeje morale dhe dėshire tė lirė.